Po automobilio bandymo, pokalbis apie kainą neužsitęsė. Abiejų pusių lūkesčiai sutapo, todėl kelių savaičių bėgyje Ogis jau stovėjo priešais namų langus.
Kadangi Ogis kurį laiką stovėjo nevažinėjamas, technikinė apžiūra jau buvo pasibaigusi. Su dideliu entuziazmu nuriedėjau į techninių apžiūrų stotį, sulaukiau savo eilės ir štai rezultatas.
Techninių neatitinkų šalinimas užsitęsė. Greičiausiai pavyko sutvarkyti stabdžius, kurie pradžioje atrodė taip:
Buvo pakeisti priekiniai ir galiniai stbadžių diskai, kaladėlės, priekinės stabdžių šlangelės. Gera žinia buvo ta, kad paaiškėjo, kad rankinis stabdis stabo ne galinius ratus (kuriuos matavo dėdė iš techninių apžiūrų stoties), o priekinius.
Sutvarkytas ir garso signalas. Pasirodo, signalas neveikė vien dėl to, kad buvo užsioksidavę kontaktai. Juos nuvalius, signalas pradėjo veikti ir vieną darbą, iš darbų sąrašo buvo galima išbraukti.
Ogis atsidūrė Panerių servise, kur be stabžių sistemos tvarkymo, buvo pakeista sankaba, sureguliuoti žibintai, keistas riebokšlis smagratyje.
Bandymas antrą kartą praeiti techninę apžiūrą buvo nesėkmingas. Nors oro srauto matuoklio reguliavimo dėka, pavyko įtilpti į išmetamųjų dujų reikalavimus, tačiau skysčių prasisunkimas iš variklio ir neefektyvus rankinis stabdis liko problema.
Viena iš išeičių buvo sureguliuoti stabdžių cilidriuką, kuris turi šiek tiek laisvumo ir gali būti išsuktas. Kartu su technikos entuziastu, Bilu, pasigaminom specialų įrankį cilindriukų reguliavimui, sureguliavom rankinio stabdžio įtempimo trosą ir dar kartą nuvažiavom į techninių apžiūrų centrą. Dėja, ir šį kartą nesėkmingai.
Po eilės nesėkmingų bandymų, prasukti paskutiniai šimtai kilometrų grubiai pažeidžiant kelių eismo taisykles (t.y. be techninikės apžiūros lapo). Laimei, nei vienam iš patrulių nekilo noras šio akį traukiančio Ogio stabdyti.
Galiausiai buvo vanduo radiatoriuje pakeistas aušinimo skysčiu ir Ogis paliktas laukti pavasario.
